Seniausias bravoras

„Nuo tos vežiminės einant į miestą dešinėje prie upės bravoras [browar], padengtas lentomis. Į jį durys ant vyrių. Priemenėje didelis mūrytas kaminas. Įėjus į priemenę kairėje šviesus kambarys, į jį durys ant vyrių. Vieta daiginti grūdus salyklui. Vienos rankinės girnos. Paprastų koklių krosnis, prie jos kaminas. Iš tos bravoro priemenės paprastos durys kūdros link. Kitame to bravoro gale jauja, į priemenę durys ant vyrių. Iš tos priemenės durys į jaują ant vyrių. Joje vienas langas su langine ant vyrių. Krosnis išmūryta, skliautuota. Einant nuo to bravoro prie Šušvės [Szuszwie] tiltas į miestą.

Prie to upelio priešais vienas kitą stovi du malūnai. Pirmas nuo bravoro dengtas šiaudais, į jį durys ant bėgūnų. Jame yra viskas, ko reikia malūnui. Kitas malūnas už tilto, tas suiręs (sugedęs). Už to malūno kūdra. Už kūdros dešinėje daržas daržovėms, tvora aptvertas. Į tą (daržą) vartai ant bėgūnų, dengti malksnomis, su kabliu ir skląsčiu užrakinti.“

Ištrauka apie alaus daryklą skelbiama iš inventoriaus „Šiaulių dvaras“, kuris archyvo darbuotojų yra datuojamas XVII a. pabaiga. Nustatyti tikslesnę dokumento datą kol kas nėra galimybių, nes trūksta medžiagos (tikslinimo darbas lieka ateičiai).
Šiaulių ekonomija Sapiegų rankose buvo 1661  ̶  1679 metais. Lietuvos ir Lenkijos respublika karaliui Jonui Sobieskiui (valdė 1674  ̶  1696 m.) leido išpirkti Šiaulių ekonomiją savais pinigais. 1680 m. sudaromas Šiaulių ekonomijos inventorius. Jame minimas ir bravoras, dengtas dranyčiomis, į jį durys ant bėgūnų. Jis esąs toliau nuo pagrindinių rūmų lauke (skiria nuo rūmų vartai) netoli nedidelio gyvenamo namo (rūmelių) ir pirties…“. (Archiwum glowny akt dawnych, Archiwum Radziwillow, sygn. 4164, 1. 4).

Inventorių surado, jo ištrauką iš lenkų kalbos vertė
doc. dr. Rita Regina Trimonienė