„Saulės žiedo“ eisenoje – senoviška dvarininko karieta

Pirmadienio vakarą spalvinga dalyvių eisena Šiaulių pėsčiųjų bulvaru nuo Dviračių muziejaus iki pagrindinės scenos prie Kaštonų alėjos prasidėjo folkloro festivalis-konkursas „Saulės žiedas“.
Kelioms dienoms Šiauliai taps daugiakultūriniu ansamblių ir folklorinių grupių prieglobsčiu, o festivalio dalyviai varžysis tarpusavyje dėl geriausiųjų vardo.

12 pasaulio šalių

Vakar Saulės mieste buvo minima ne tik Mindaugo karūnavimo diena, bet ir švenčiamas festivalio atidarymas. Visą dieną Šiauliuose aidėjo renginiai, skirti Mindaugo karūnavimo dienai paminėti, tik pavakarę visi miestiečiai suplūdo į Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvarą pasižiūrėti į tradicinę folkloro festivalio-konkurso „Saulės žiedas“ dalyvių eiseną.

Šiemet organizatoriai Šiauliuose subūrė dalyvius iš 12 pasaulio šalių, įskaitant ir Lietuvą. Pasidalyti savo kultūros tradicijomis ir atskleisti netikėtų subtilybių atvyko svečiai iš Šri Lankos, Kosta Rikos, Australijos, Ispanijos, Turkijos, Lenkijos, Rumunijos, Vengrijos, Rusijos, Azerbaidžano, Latvijos.

Visų tautų atstovai – apie 50 skirtingų kolektyvų – žingsniavo Šiaulių bulvaru linksmai muzikuodami ir pasidainuodami. Kiekvieno kolektyvo tikslas – eiseną stebintiems smalsuoliams kuo išradingiau papasakoti apie savo liaudies paveldą.

Eiseną lydėjo Kurtuvėnų žirgai

Atidarymą vainikavusioje eisenoje žiūrovai išvydo ir gėlėmis puoštą karietą, traukiamą arklių. Jos priekyje bulvaro grindiniu kaukšėjo dar du žirgai. Šio akcento miestiečiai tiesiog negalėjo nepastebėti.

Bulvaru risnojantys žirgai ir tempiama karieta, prikrauta alaus statinių, lydėjo Lietuvos ir užsienio kolektyvus. Karieta tapo lietuviškų tradicijų simboliu, pristatančiu mūsų kultūrą kitoms šalims. „Tai nuo senovės lietuvių pamėgtas gyvūnas, simbolizuojantys draugystę bei harmoniją“, – teigė Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis. Būtent šio žirgyno žirgus šiauliečiai išvydo eisenos metu.

R. Tamulaitis teigia, kad žirgams ši eisena – debiutas, o jai pasiruošti buvo skirta daug dėmesio, kadangi žygių maršrutas kartais nusidriekdavo net iki Palangos. Daugiau simbolinių prasmių šiai eisenos figūrai suteikė floristės Neldos Šutaitės kurtos girliandos iš gamtos gėrybių.

Lietuviškų tradicijų simboliai – karietos puošmena

„Anksčiau girliandoms naudoti ąžuolo lapai simbolizuodavo didybę, tačiau dabar jis keičiamas į patvaresnį augalą – bukmedį. Tarp pagrindinių komponentų esti miežiai. Tai salyklas, iš kurio gaminamas alus. Rugiagėlės – Joninių ir Mindauginių laikotarpio gėlė, neatsiejama nuo rugių. Tai, be abejo, šeimos augalas, susijęs su giliomis lietuvių tradicijomis. Bijūnų žiedai laikomi senolių augalu, tačiau simbolizuoja grožį bei pasididžiavimą“, – vardijo N. Šutaitė.

Visos karietos vizualiniu išpildymu rūpinosi festivalio mecenatė alaus darykla „Gubernija“, kurios statinės priminė miesto gyventojams, jog didžiuotis yra kuo – seniausia Lietuvos įmonė šiemet, kartu su „Saulės žiedu“, švenčia 350-ąjį jubiliejų.

Iš karto po iškilmingos „Saulės žiedo“ dalyvių eisenos prasidėjo atidarymo koncertas didžiojoje scenoje prie Kaštonų alėjos, kurio programoje – šalių dalyvių pasirodymai, pasidainavimai su tarptautinio konkurso pirmininke doc. Zita Kelmickaite, visuotinis tautinės giesmės giedojimas.

Tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“ organizuojamas nuo 2005 m. ir yra įtrauktas į IOV – Tarptautinės liaudies meno organizacijos (prie UNESCO) ir tarptautinių šokių federacijos (FIDAF) – renginių sąrašą. Siekiant pabrėžti Lietuvos etnografinių regionų istoriją ir unikalumą 2015 metai Lietuvoje paskelbti Etnografinių regionų metais, todėl kas dvejus metus Šiaurės Lietuvą drebinantis festivalis šiemet yra skirtas etnografiniams regionams. Konkurse-festivalyje dalyvauja folkloro atlikėjai, dainininkai, šokėjai, muzikantai iš Lietuvos ir viso pasaulio.

Pasižymėkite pastovią nuorodą.